Daug yra dar tautų,
Kurie klajokliais gimę,
Tokie norėtų ir pasenti;
Prie savo laužo,
Kur gitaros stygos
Kiekvieną vakarą
Naujai vis pasigirsta,
Ima dainuoti arba verkti...
Labiau už laisvę
Dabar myliu lyrą,
Kuri tyra, gaivina,
O šmaikštūs šokiai
Tinka tik jaunimui,
Kurie nemoka to įvertinti...
Pasisuka ratu
Ir vėl saulė panyra,-
Tokia čigono gitara,
Jo šokio laisvas skrydis...
Daina – ne amžina,
Nes jinai mirštanti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą