Tų pačių namų,
Abu paukšteliai išsirito
Ir nepažino vienas kito.
Vienas mažytis,
Trumpakojis,
O kito snapas
Netgi mažąjį apžiojo.
Kol visko buvo,
Kirmėlių ir slieko,
Mažylį dar lizde paliko.
Vis pažiūrėdavo
Kreivai ne sykį,-
Tarsi ir giminės,
Nėra dar ką sakyti.
Gal po dviejų savaičių
Buvo prastas oras
Ir motina nespėjo
Tenkinti to dičkio norų.
Išstūmė iš lizdelio mažąjį,
O po savaitės
Sugriebė perekšlę
Ir penėtoją -
Gal ir ne mamą.
Taip būna visada,
Kai blogas oras,
Kitaip gegutė nekukuotų
Metų šitaip noriai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą