Ne amžinybė lemia
Mūsų siekį,
Kad būtume kartu.
Ne amžina ir aš,
Ne amžinas ir tu;
Į amžinybę skęsime abu,
Tik atskirai,
Tikriausiai ne kartu.
Kas atlapos pirmas vartus,
Tas lauks kitų...
Gal tada būsime kartu?
Bet ir tenai
Šimtai ir tūkstančiai -
Seniai, dabar nuėjusių,
Ar vienas kitą jie pažįsta?
Dvasia kūną palieka
Ir būna atskirai abu...
O kas ta meilė-dieviška
Tarp puolusiųjų angelų,
Dangaus skaistybės
Ir žemiškų žmonių?
Aš iki šiol vis nedrįsau
Paliesti šitos temos:
Tabu – totemus;
Kiek daug minčių,
O žodžiai-du.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą