Pasilenkiau
Prie rašomojo stalo
Ir ilgą laišką Jums rašau,-
Kaip jau šalna už mano lango
Lyg zylutė skrebena
Ir tupiasi man ant peties;
Aš jos labai prašau,
Kad ji nuneštų nors žinutę,
O gal ir šį laišką
Į tolimus kraštus,
Kurie nematę sniego balto -
Jis toks gražus...
Pas Jus ištirpęs
Virs rasa skaidria
Ir į upelį tegu bėga
Nuo kalno krioklio
Iš MOTINOS širdies,
Kas dieną girdomas,
Paskęsta į prisiminimą -
Ruginės žiemkentėlių
Duonos riekę,
Kuri dar kvepia dūmu,
Medžių-ąžuolų...
Prisėskite prie stalo -
Žvakė užsidegs ir ims žibėti,
Į džiaugsmo ašarą pavirs.
Oi, ir Jums laimingų
Švenčių ir linksmų.
Švenčių ir linksmų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą