Tik niekam nesakyk,
Kad aš tave mylėjau;
Romantiški tai buvo
Mums abiems laikai,
Drugelis kėlėsi ir leidosi,
Pasipuošė net pievos
Naujais žiedais.
Visai pasikeitė regėjimas -
Aš į tave - Tu į mane ėjai...
Ir kaip mūsų veidai žydėjo,
Kaip skilo žali pumpurai.
Nematoma styga virpėjo,
Oi, tie nežinomi garsai,
Kai pirmą kartą
Mane palytėjai,
Dabar tik supratau,
Ką pasakei...
Po šitiek metų akys atsivėrė -
Nei tu, nei aš nepakartosime;
Nebuvo melo,
Buvo tik aukšti kalnai...
Nepasiekiu,
Dabar Tu per aukštai.
Pavėlavai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą