Gyvename beprotiško -
Proto sumaišties pasaulyje
Ir bėgime vien esame užgimę,
Kai mažametis turi teises -
Mokyti visus kitus,
O pats nežino,
Kur netgi prasideda
Jo pareiga gyvenimui,-
Tai juk klaida ne jų,
O tik suaugusių,
Kurie per greitai
Nusiplauna sau rankas
Nuo SAVO pareigų...
Įstatymus vis kuria,-
Tarsi vėl iš naujo
Kuriame pasaulį,
Lyg negyventa tūkstančių,
Ir nesukurta nieko,
Gimėme ne ant žmonijos
Pamatų gilių...
O gal ir pametėme išmintį,
Neskaitome ir pasakų senolių,
Iškasę praraja tarp ištisų kartų?..
Kas bus kuprotas,
Nepasveikintas gimimo,
To neištiesins patyrimas...
Žmogus tik tuo galingas,
Kad turi atmintį
Ir savo giminės tęsimą,
Tėvų ir protėvių kapus.
Silpniausioji vieta -
Kulnas Achilo,
Seniai jau perverta strėlės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą