Klausyk

Galbūt eilių neberašyčiau,

Jeigu jų niekas neskaitytų,

Kalbėčiau viena sau;

Ir nerimą, ir skausmą sau

Užantyje laikyčiau,

Kumščius sugniaužusi

Sau taką skinčiausi...

Oi, kaip galėčiau taip gyvent!

Argi galėčiau nieko nesakyti,

Jei lūpose vėl suptųsi daina

Ir eidama niūniuočiau

Gaidą šitą:“Gyvenime,

Nejau aš svetima?“

Suklupčiau, jeigu niekas nelaikytų,

Jei prie sparnų būtų galva,

Kuri tylėtų, bet matytų,

Kad tu skrendi šalia...

Jeigu neaugčiau,

Likčiau vis mažytė,

Nulūžtų balsas,

Nenuskridęs pas tave...

Širdy žiema, žiema.

Dabar girdi mane?