Senamiesčio gatvelių labirintai,
Nauji namai ant pamatų senų,
Gal taip ir kyla mūsų mintys
Nuo grindinio iš akmenų?..
Pasaulio pragaištis ir atpirkimas,
Kai tikime labiau senu, negu nauju;
Kasdien į praeitį gramzdina
Ir vis aukštyn pakilti negaliu.
Pasaulio seno atmintis suskyla
Į daug nakties žvaigždžių,
Kada visi varpai nutyla,
Ties Vilniaus Katedra klaupiu.
Jinai dar mena aukurus ir žynį,
Kuris budėjo, kurstė ugnį
Ir šaukė žmones iš visų kraštų -
Dabar tokia graži Tėvynė...
Šaukly, kur tu?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą