Argi sulaikysi aidą;
Jis prasiverš per uolas,
Jeigu ne upe, tai upeliu,
Skardens į akmenis,
Prikels laikų legendą,
Nukris ant delno
Ir skaidriu rasos lašu.
Jeigu tai tavo sielos aidas,
Suklupsi eidamas
Tokiu pačiu ritmu,
Kartosi ir pajusi -
Tavo žiedas skleidžiasi,
O gal netgi jaunystė baigiasi
Ir baltas šerkšnas tirpsta,
Kasdien mainosi,-
Kaip ant gruoblėtų
Seno ąžuolo šakų,
Ant tavo rankų ir plaukų...
Tik neužsikimšk ausų,
Girdi:“Tave myliu“...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą