Labai nemalonus žmonių,
Lyg bestuburių, pyktis,
Kai keršto trokšta kiekvienam,
Kas doras ar nedoras -
Tartum visi turi išnykti,
O pasiliktų tie, kur ant bačkos,
Nuo kasdieninio tvano pasilipę,
Vis rėkia kiekvienam,
Kas plaukia, skęsta,
Murgdosi purve, mėšle...
Tokio mėšlyno nemačiau,
Nors gyvenau skurde.
Gal laisvė davė ruporą ne tiems?
O mes, lyg dinozaurai,
Turime išnykti,
Kad tvanas neštų plutą,
Iškilusią vandenyje drumstam.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą