Dažnai verčiu lapus,
Patikrinu minčių verpetą,
Bet niekada nesuradau,
Kad būtų svetima ar plagiatas.
O mūsų dienos ir buitis
Tokia atrodo panaši,
Bet gal tik atidesnė kiek akis
Ir skirtumą pamato.
Vienokia linija- viltis,
Kitokia šūkis ar plakatas,
Trečia taip išsiraičiusi
Kad nė pradžios,
Nė pabaigos net iš toli,
Nė iš arčiau dar nesimato...
Ne veltui praskleidžiau
Baltą užuolaidą nakty,
Kas juoda, visi mato...
Balta žiemos pusnis
Gražesnė už rudens purvus,
Bet kurgi jos miražas?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą