Didžiausia dovana -
Gražūs prisiminimai,
Kada jaunystė,
O draugai šalia;
Duonos riekelė paskutinė,
Bet ji gardžiausia
Buvo kažkada...
Ir nuostabu,
Nebuvo ypatingų barnių
Nė nesusipratimų
Gal taip mokėjome
Atleisti, gal nebuvo
Ir atleist už ką...
Dabar stalai pilni,
O keikiame likimą,
Kai bartis jau neliko laiko
Ir nebėra už ką.
Gražiausių metų,
Kurie mums dar liko,-
Prie Švenčių stalo
Su daina smagia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą