Vieniems namai -
Tiktai pastogė;
Kitus iš jų vis gena
Vėtros, sūkuriai.
Prasivėdina tik tada
Ir kvepia troba,
Kai tyli tėvas ir vaikai.
Jeigu net akys
Nieko nebesako,-
Kaip siena atskira
Visi šeimos nariai,
Nesitikiu, kad mokytojo žodis
Pasieks ir vaiko širdį,
Oi, ne visada...
Oi, ne visada...
-Vėl pamokslauji,-
Man pasakote,
Bet niekas juk negirdi.
Ir aš buvau jauna,
Buvau ir vaikas,
Bet nedrįsau sakyti žodžių,
Kurių tėvai nesakė.
Gerai tai, ar blogai.
Skaitai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą