Kai vaikaičiai dar maži,
Mes dar būname jauni;
Ir senelis, ir močiutė
Šoka polką kaip padūkę.
Bet, žiūrėk, jau didesni
Ir viskuo pranašesni,-
Nepamokysi skaičiuoti,
Nemadinga komanduoti...
Oi, žylė į plaukus žyra,
Kitam plikė atsivėrus...
Bet, kol turime vaikaičių,
Mes maži su jais dar būnam.
Kreta juoko pasagėlės,
Sako, laimę neša gėlės;
Jas randu sode, darže
Ir po pagalve ryte.
-Kas padėjo?-visi tyli,
Tiktai akys spindi, žiba.
Pats mažiausias iš už stalo
Kyščioja mažą galvelę:
-Aš, močiute, aš, seneli,
Tavo laimės pasagėlė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą