Laiškas.

Kiekvienas medis,

Mažas augalas

Taip greitai auga -

Kasmet po sieksnį,

Kartais net po du,

O mažas vaikas

Stiebiasi į langą

Ir durų rankenos vis siekia

Net kelerius metus...

Vis klausiame, kuo bus užaugęs,

Ar pavaduos jis tėvelius;

Ir šypsomės žiūrėdami

Vėl pro tą patį langą,

Kur tėvas leido

Baltus balandžius,-

Po vieną ir po du...

Sugrįždavo dažnai

Balandis-baltas laiškas

Iš tolimų kraštų...

O raštas, žodžiai nebeaiškūs,

Rašyti - ne savo medžio

Plunksnakočiu drožtu.

Vėl byra drožlės -

Keliai tėvo linksta,-

Oi, kas palesins

Baltus balandžius?!