Paglostau medį -
Jo žievė šalta;
Gal jis manęs negirdi?
Bet kažkas groja šakose,
Jo lapai lyg širdis suvirpa,
Kamienu ritasi rasa...
Klarneto garsas skamba
Kylančia gaida,
Tai vėl medžiu pavirsta -
Iš medžio jo dvasia.
Tik miškas ir melodija,
Žmogaus širdies simfonija
Taip susilieja su žeme.
Tai mūsų šaknys,
Mūsų ši harmonija.
Mes-vienas viename.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą