Pastatė tėvas trobą
Ir nugriovė seną:
„Tegu mano vaikai,
Nei aš, geriau gyvena“...
O motina net patalus
Naujai užklojo,
Ir pašlavė grindis,
Kad būtų švarios
Visų kojos...
Iš tvarto ėjo sūnus,
Atžergliojo
Ir atnešė ant padų,
Karvė ką paklojo...
Ne visada supras
Jaunimas šitai,
Ką darė ar pastatė kitas.
Štai vėl po metų kelerių
Sūnus nugriovė trobą,
Statė naują-dėl vaikų.
Po metų, po kitų
Vaikai išskrido į žemyną,
Kur šilta ir nereikia
Pastatų naujų.
Po metų, po kitų
Vaikai išskrido į žemyną,
Kur šilta ir nereikia
Pastatų naujų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą