Dar vis nepapuošiau eglutės,
Laikausi senų papročių -
Medelio niekada nekirsti,
Kol jis dar nepasipuošė šerkšnu.
Taip būna prieš visas Kalėdas,
Kai visas kaimas užkuria pirtis
Ir kepa krosnyse mažuosius kalėdaičius,
O duonos kepalą pažymi kryželiu,
Tada pro langą žiūri žvirblis nepasėda
Ir čirškia, kalbina visus vaikus.
Tada tėvelis griebiasi už kirvio
Ir eina miško pakraščiu, kur tik tanku,
O iš paskos ir aš su broliais
Brendame per gilų baltą sniegą,
Pradėsime tada kitus metus.
Tėvelis kerta, braška kailinių net siūlės,
O atsigręžęs žiūri į vaikus,-
Jo ūsai gal žili, gal apšerkšniję,-
Bet šypsomės visi-tuoj šventė bus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą