Dabar pasikeitė laikai,
Gal ir kitaip gyvename,
Bet nesakau-blogai.
Mama visur suspėja,-
Ir prie krosnies,
Ir į savo darbą,
Popietinę mokyklėlę.
Pati vaikus augina -
Migdo, valgydina,
Apie žindyvės pareigas
Jau niekas nebežino.
Kokie dabar tie
Būsto kambariai -
Dėžutės statomos,
O ne namai.
Tik vienas kitas
Turi savo namą,
Kurį žmona dažnai
Pati kūrena.
Jeigu dar turi pareigas,
Kurių nežinote,
Tau moteris tuoj atsakys:
-Mes viską mokame,
Viską gaminame.
Kaip sakė D. Poška:
„Mužiko delnas“...
O dabar ir MOTERIS.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą