2011 m. gruodžio 16 d., penktadienis

Sonetas žiemai


Nukrito klevo lapas -
Taip gera, žemė kvepia;
Toks šiltas jos atodūsis,
Gaivi rasa, nors šlapia.

Prie tako dar žalia žolė
Tą patį jam pasakė:
-Mes susiglausime rytais pakelėje
Ir vakaro sulauksime.

Gal ir atšals, ir užpustys,
Bet sniego veidas irgi baltas,
Po juo tu būsi toks švarus
Ir šaltis, vėtros nebaidys...

Aš tokio prieglobsčio
Labiausiai šiandien laukiu.

Komentarų nėra: