Šerkšnas

Šaltukas jau balas sutraukė,-

Mažiems taip lemta,

Kartais būna jie pirmi,-

Tada ir šerkšnas

Medelius aptraukia...

Oi, būna tokie gražūs,

Kai pirmi...

Ir pirmas žvilgsnis,

Mylinčių akių susitikimas,

Ir rankos šiluma jauki;

Pirmasis bučinys,

Šerkšnoti antakiai,

Ir pats laukimas,-

Kada jau apkabins...

Pirma šalna ant tavo skruostų...

Raudonis toks svaigus.

Tu tik priglusk

Prie mano sielos uosto,

Išplauks daina -

Iš ilgesio, mano ir tavo,

Šerkšnu vien padabinta,

Stovėsime tarsi beržai balti.

O gal dabar žili?