Surinkau

Taip kruopščiai jau renku
Rudens lapus, gėles,
Pinu iš jų žodžių vainiką;
Renku ir nerimą, rasas -
Jos daug dažniau jau krinta,
Bet mėnesienoje taip žiba.
Pralėkė vėjas pro ausis
Ir atsisukęs dar sušunka:
-Ne viską nukrėčiau,
Dar liko tau, visiems,
Oi, daug dar liko!
Mačiau aguonų kuprines -
Jos jau atidarytos...
Skubiai išpylė grūdelius,
O kažkas rinko, noriai rinko,-
Juk sėklų amžinai nebus,
Stovės tik medžiai pusnyse -
Jų kojos kaip veltiniuose ...
Vis baltos, šiltos.