Skrydis

Koks jausmas būtų,
Skristi per padangę,
Bet kad sparnai išdygtų,-
Nelabai tikiu...
Rogutės leidžiasi nuo kalno;
Tu jas tik pastumi
Ir jau lekiu, lekiu...
Pusnis-ir jau krentu
Tarsi nuo balto žirgo;
Tu-karalaitis iš dausų,
O rankoje laikai
Ne kalaviją ir ne kardą,
Tik baltą pirštinę
Ir su vieninteliu mano vardu.
Dabar tikiu-sparnus turiu.
Neskrisiu su parašiutu.