Šautuvo kalba

Sugrįžo vyrai jau seniai
Iš brolžudiško karo,
Įstrigo šautuvo kalba,
Ilgam įstrigo šovinys
Į tėvo, brolio širdį
Ir suskeldėjusį delną...
Sesutė tik priglaus prie lūpų
Ir žaizda sugis,
Ir išbyrės skeveldros...
Sudužo ir sulos ąsotis,
Sutrūnijo bičių avilys,
O šautuvas vis kalba:
-Kas dirvoje dabar barstys
Meilės grūdus iš delno?..
Nejaugi nesigirdi?
Kas jam atsakys:
-Tik nemeluok,
Tu tebešaudai.