Kiekvieną rytą,
Saulei dar nepatekėjus,
Einu į pievą,
Kur rasa pražydo
Baltąja ramune,
Braukiu per žolę,
O ji nurieda tik pas ramunėlę
Ir klausia:
-Ar myli tu mane?
Kaip šitos meilės
Visiems reikia
Ir žiedas liūdi be tavęs -
Tai, kas kad rasos
Man akis nuprausia,
Aš laukiu tik tavęs...
Šis rytas-mano džiaugsmas,-
Pravėrei meilės langines.
Užuolaidoje supasi
Vėl bučinys,-lyg spindulėlis,
O gal ir skausmas...
Saulutė patekės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą