Pasimelskime

Už tuos, kurie bejėgiai,
Kurių mažytės rankos,
Kurių akelės-tai širdis.
Už tuos, kurių kojelės
Nori bėgioti, vaikščioti
Po grindinį ir po laukus.
Už tuos, kuriems gulėti tenka,
Nes jiems paskyrė taip Dangus.
Už tuos, kurių mamytės verkia
Žiūrėdamos į jų kančias.
Už tuos, kurių nušviečia veidą,
Nors ir mažytė vilties šypsena.
Už juos, tiktai už juos
Šiandieną pasimelskime...
Gal taip palengvinsim
Ir savo sielą,
Ir jų sustiprinsim svajas.