Kai vienas išeini
Į tolimą kelionę,
Reikia ir daug daugiau
Paimti į kuprinę,-
Neši savo svajonę
Ir duonos kąsnį paskutinį...
Koks tada kelias būna tolimas,
Kai traukinys prašvilpia,
Nepažymėtas ženklas
Tarsi kryžius stirkso...
Gal pasiimčiau lazdą -
Būtume jau dviese,
Bet ji sausa, seniai kirsta,
Su ja nepakalbėsi.
O prieš akis knyga,
Kurios raidelės tamsios,
Lapai tokie šviesūs.
Aš atsisėsiu prieš tave
Ir niekur neisiu,
Tik iš akių tave pažinus
Tau Meilės laišką
Garsiai paskaitysiu.
Paukščiai triukšmaus...
Ar tu mane išgirsi?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą