Et, rašau, mąstau,
Kai trūksta mintys,
Paklausau,
Kaip skamba balsas
Iš dainos -
Taip artimos,
Kitos kalbos:
„Poete, albatrose“...
O už kalvos
Rudens rūkuose
Tau skelia antausį
Toks vėjo gūsis,
Kad glaudžiasi sparnai
Kaip albatrosui...
Bet vėl skrendu
Per kalnus,
O ne pakraščiais,
Per vandenis iriuosi -
Kitaip poetu ir nebūsiu...
Et, nebūsiu...
Geriau paukščiu,
Bet tiktai albatrosu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą