Iš nendrės stiebo
Padariau birbynę,
Iš medžio tošies
Sagę gintarinę,
Iš perplėštos skaros
Susukusi turbaną
Eina ponia gatve -
Kas man dėl to,
Ką apie mane mano.
Seni tie džinsai -
Aišku, nudėvėti,
Bet reikia ir tokius turėti.
Kaip tada landžiočiau
Po tankius krūmus,
Jei su kulniukais
Būtų guminukai.
Kaipgi ant kelmo atsisėdus
Ir į pušis žiūrėdama
Matyčiau šarką,
Margą genį,
Kurie mane pakalbina
Ir pastuksena;
Visai tas pats,
Ką jie sau mano...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą