Tyli rudens diena,
Jau po Visų Šventųjų;
Beliko pagarba ir jausmas,
Kad esi tarp jų dar...
Kiekvieno mūsų rankos
Gėles ten pasodino,
Kur jo širdis arčiausiai ,-
Prie gyvų ar mirusiųjų,-
Pasijutome tarsi užgimę;
Gyviems turėtų būti
Ir daugiau skaistaus gerumo...
Į dangų maldos nukeliaus
Ir debesy paskęs, nuplauks,
O mylimas žmogus
Dar mano žodžio laukia
Ir kiek dar lauks
Vis akių spindesio, švelnumo?
Taip mano kojos nukeliaus -
Atnešiu spindesį dangaus,
Jei ne šventumą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą