Su šalčiu susidraugavome
Ir abu snaigę pagavome,
Kaip ją mums pasidalinti,
Kad neliptų ji prie pirštų…
Šalčio pirštai, oi, šalti,
Snaigei žiema nebaisi,
O manieji – iš širdies,
Tirpdo ledą nevilties…
Kiek pabuvom įsitvėrę,
Šalčio burna atsivėrė,
Mano pirštai suledėjo,
Snaigę nunešė pavėjui…
Su draugu pasidalinkim,
Šalčiui ūsus vos patrinkim
Ir iš jų pabirs dar šerkšnas,
Snaigių žiemos laiko nerštas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą