Žiema pakeičia rudenį,
Kuris – toks ilgas,
Su šlapdriba – skausmu
Ir klypstančiais sąnariais,
Tada norėčiau būt nendre
Prie ežero ar upės,
Kur pirmąkart tave mačiau,
O tu mano akis matei…
Žiema tebus šalta,
Kurios tikėjomės,
Pasninga, vėl atodrėkis,
Sniegą nuleidžia lopiniais,
Bet pašalas, žemę apglėbęs,
Ilgokai nepaleidžia,
Net ir tada,
Kai upėmis plaukia ledai…
Sugrubo rankos
Ir širdyje nuobodžiai
Skleidžiasi nauji pumpurai,
Kaip ten, prie ežerų,
Sugrįžta antys, kirai,
Susiranda porą,
O gulbių balso negirdi...
Žiemą pavasarį matau
Ar tu matai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą