Raudonos uogos – kraujo ženklas,
Į erškėtrožių spyglius įsiduri
Ir nukrenta lašai,
Nudažo baltą sniegą,
Net istorijos puslapius,
Po daugel metų tirti prašosi,
Kas kaltas – ko nebuvo,
Kas dar bus,
Atsikurs lengvai…
Gali ištirti naujais mokslo pasiekimais,
Kam šis priklausė,
Kieno tai – DNR,
Kad neatgultų sąžinėje palikimas
Visiems laikams
Ir ateities kartoms, –
Skaudus tas dūris,
Raudonos uogos žiūri
Vaiko akimis,
Gelia, kaip spygliai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą