Bėkim, lėkim pažiūrėti,
Kokį žiema turi skėtį, –
Balta baltą, su taškeliais
Ir švelniais šaltais pūkeliais.
Kaip žiema taip sugebėjo, –
Visos snaigės – rašto vieno,
O varvekliai paukši, styra,
Krisdami į sniegą purų
Jo paklodę dar pradūrė,
Vėjas matė ir užsiuvo…
Kai į dangų pažiūrėjau,
Snaigės tik iš ten byrėjo,
Įklimpau į sniego kupstą
O pėdas pūga užpustė...
Bėkime visi į miškelį, –
Ten mažiau krykščia vėjelis,
Kito darbo ir negali.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą