Žavi moterys,
Panašios į gulbes,
Baltos, skaisčios,
Ištikimos ir vėjavaikės…
Nereikia joms ir žodžių –
Žiūri į sielos gelmes,
Pakalbina žvilgsniu,
Gestais pašaukia
Ir mylimas atplaukia…
Myliu žiemos gniūžtes, –
Jos primena man moteris,
Lengvai pažeidžiamas,
Apmėto jas ne vienas,
Prie jų nelimpa sniegas,
Gniūžtės greit ištirpsta…
Žaviuosi vakaro giesme,
Moters balso skaidrumu,
Kai glosto galvą vaikui,
Ji tampa ir gulbe,
Ir meilės pažadėtu vaisiumi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą