Žiemos pūga užpusto pėdas,
Gilu išbristi pusnimis,
O vis dar krenta
Iš padangės sniegas,
Kaip meilės sūkurys…
Pakliuvome abu per vėją, –
Seni jausmai – nauja pusnis,
Jau nebe tas ir sniegas,
Keli ir akmenys
Šio kelio vidury…
Dar einame prieš vėją
Rankomis susikibę,
Seni jausmai – pabaigos slėnis,
Ten bus ir smėlio,
Žydi ir alyvos,
O mes jau – nebe tie,
Jauni…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą