Gaudau snaiges,
Kasmet jų vis daugiau
I plaukus krenta,
Tapau balta pusnimi,
Nubalau nuo šerkšno…
Sninga …
Bėgu baltu takeliu,
Juk su tavimi nešalta, –
Tu – baltas beržas,
Kurio šakose
Neužsibūna šaltis…
Sningant kalbinu tave,
Kad vėl pavasarį
Drauge prikeltume...
Storėja ant upių danga,
Vis dar snaigės krenta,
Krenta – balta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą