Aparia dirvą ir užsiverčia
Piktžolės ir sėklos,
Šaknys supūsta ir stiebai,
O po kiek metų išlenda
Iš po velėnos
Vis nauji daigai…
Atsinaujina ir blogis,
Prisidengęs gėriu, –
Gražūs jo lapai ir žiedai, –
Ir vėl išauga ir subręsta sėklos,
Taip rungtyniauja paeiliui…
Vieni aria, kiti sėjasi,
O duoną kepa atskirtai,
Kas valgo, jaučia, žino,
Kokia ir piktžolė įsimaišiusi
Į kvapnią riekę,
Sumalus neatskirsi,
Nors vėjuje sijojami pelai.
Žemele mano,
Ką tu per amžius
Auginai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą