Visai tokia pati naktis,
Tiktai prieš 30 metų
Mažiau dar buvo sniego,
Bet vėjas nešė į akis
Tarsi pašėlęs šalčio gūsius,
Nėra kur prisiglausti,
Nė atsisėsti negalėjome…
Prie laužo – maža vietos,
Vaikams saviems užleidome,
Nes taip derėjo,
O mes, suaugę, saugojome
Nerimo dar kibirkštis,
Kaip bus, taip bus,
Lig pabaigos stovėjome…
Buriavosi atvykę iš kitų šalių,
Laikė iškėlę savo vėliavas,
Sunku buvo atskirti,
Bet žinojome – jie ne svečiai,
Draugai, drauge atėjo.
Dabar ir jiems dėkoju:
„Laimink taiką, Dieve.’’
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą