Pasakiška laimė – patapti grūdu,
Užaugusiu ant medžio
Iškeltų šakų, –
Pastebėjau dangų,
Tūkstančius žvaigždžių,
Sušildytas saulės skaisčių spindulių,
Sujudintas vėjo,
Daugelio audrų,
Pažinau ir meilę
Žemiškų aistrų…
Laimė ir nelaimė atbėga sykiu,
Nulūžo šakelė,
Ant sniego guliu,
Šilumos pasėmęs,
Dygsiu daigeliu,
Pakeisiu ir klevą,
Bersiu vėl į žemę
Dar daugiau grūdų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą