Kvapni ieva puošiasi
Baltaisiais žiedais,
Pakrūmėje ošia
Baltieji beržai…
Laikas jiems žaliuoti,
Krenta jau žiedai,
Žiemą vėjas košia
Liemenis plikai…
Ieva skundžia beržą,
Kam ją palikai,
Dviese būtum augę,
Lyg maži vaikai…
Meilę deivės saugo
Miško gilumoj,
Prie eglės priklaupia,
Ievai – du takai…
Likti prie berželio,
Būt ištikimai,
Pasirinkti klevą,
Kvepiantį saldžiai.
Ieva nesumojo,
Užklupo speigai,
Pusnimis užklojo
Jų šakas baltai…
Ir nebe atskyrė,
Kur berželis tas,
Kuris ją mylėjo, –
Kito nesuras.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą