Tu – taip toli,
Širdį dažnai suspaudžia,
Kai pakeliu į dangų
Savo pražiūrėtas
Ir jau senas akis…
Tu man buvai rytojus,
Aušrinės spindesys,
Dabar esi svajonė,
Vaikaitis bėga
Apkabint tavęs…
O tu jį pakeli
Žiūrėti į kitos šalies
Žaliuojančias paklotes,
Vandenyno mėlynas akis,
Bangų mūša man atkartoja,
Kokia gera tėvo širdis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą