Kalbu rytais ir vakarais
Gerus žodžius,
Kaip kasdieninę maldą,
Kad jau užaugo sūnūs,
Auga ir vaikaičiai, –
Neprarasta kartų tąsa,
O uždegtos languose žvakės –
Naujų darbų ir pergalių
Šviesa…
Menu tą pirmą naktį,
Kai prašė degti žvakeles,
Tada buvo tamsiau,
Tamsiau, nei naktį,
Bet žmonės ėjo į gatves.
Šviesa – tai mūsų laisvė,
Dabar trumpam jau negandas
Pamirškime,
Uždekim žvakeles.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą