Neužmirštuolė

Myliu neužmirštuoles, –

Jos gavo vardą

Nuo senų laikų,

Kai sesės laukė brolių,

Grįžtančių iš karų.

Garbė neužmirštuolėms, –

Jos auga ant nesuartų dirvonų,

Išsiuvinėtos ant motinų

Skaros kampų,

Taip saugo sengalvėlės

Atmintį sūnų,

Kurie negrįžo iš miškų,

Slapta skelbtų kovų.

Myliu neužmirštuolę, –

Ją segi mano sesės

Ir pasiryžę broliai,

Vedantys į taikų darbą

Iki šių dienų.