Tu patikėk manimi, –
Žiūriu į veidrodį
Pro šilko skarą,
Nebesimato raukšlių,
Išsišovusių skruostikaulių,
Paakiuose – tamsių dėmių,
Prisiminiau metus,
Kada buvau jauna
Ir panašesnė į tave,
Priverčiau žavėtis
Ne vieną ir ne du…
Buvo juodi ir antakiai,
Nereikėjo jų dažyti,
Juodos ir garbanos
Ligi skliaustų pečių,
Akyse – žalios pievos,
Burtų užkerėtos,
Ir laumės juosta –
Per klubus…
Jaunystė – magija,
Ja reikia ne tiktai žavėtis,
Bet saugoti ir nuo piktų
Akių...
Užsigaubiau šydu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą