Dėl tavęs

 

Visą gyvenimą norėjau,

Kad būtų kelias – baltas baltas,

Žiemos irgi baltos,

Šviesios ir nešaltos,

Šviestų saulė danguje…

Abu tikėjome,

Kad eisime keliu tik vienu du,

Susikibę už parankių,

Ir vis dar taikėmės

Spindinčią žvaigždę

Pasigauti danguje…

Sukiužę trukdė ant pakrantės

Spalvoti akmenėliai,

Prie kojų gulinčios tuščios kriauklės

Ir dabar vis iki kraujo beda,

Iki paširdžių susminga

Karštą vasarą….

Visą gyvenimą norėjau balto,

Visko – balto balto

Dėl tavęs.