Kodėl mes draskome save,
Savo jausmus į skutelius, –
Ir taip žiema šalta,
Ir vėjas labai šaltas?
Kodėl iš ilgesio plyšta širdis, –
Išbarstėme žodžius,
Lyg snaigių pūgą,
Ir taip šalta žiema,
Ir vėjas už langų
Pašėlęs dūksta?
Kodėl mes sakome ne tą,
Ką išdainuoja paukščiai,
Kai taip šalta žiema
Ir vėjas šaltas siaučia?
Kodėl mes nepasakėme,
Kaip mylime,
Kai buvo vasara šilta,
Lietutis veidą prausė,
O draskome su vėjais
Rudenį nugeltusius lapus,
Permatomą abiejų jausmų apsiaustą?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą