Aš netikiu, kad kažkada
Tavęs nebus,
Kad ir abu išnyksime...
Ateis žiema,
Gausiai prisnigs,
Po to vėl bus pavasaris
Ir susirasime…
Aš netikiu visuotiniu šalčiu,
Paglostai mano skruostą,
Viltį įpūti,
Pražysta baltai obelis
Ir obuoliai parausta…
Aš visada tikėjau
Ir dabar tikiu,
Kad sklando dangumi
Du angelai lyg paukščiai,
Kai vienas krenta,
Kitas apgobia sparnu,
Sielos giesmė ilga,
Kada pasiekia aukštį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą