Kai žemės durys užsivers,
Atsivers ramybės vartai,
Ten nieko neskaudės,
Nereikės šilto rūbo,
Jokių vaistų…
Niekas nekalbina naktimis,
Žiūrių į tolį
Pro užvertą langą
Ir tamsa į mane žvelgia...
Kartais sapnai gyvai aplanko,
Vis ieškome trobos
Su buvusiais artimaisiais,
Kur gera, šilta,
Sieloje – taip lengva…
Kalbu ne apie dangų,
O apie gyvenimą
Už antrų durų
Slenksčio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą