Kad tu žinotum,
Kaip sunku paguosti
Artimą ir sergantį…
Vis lauki, nesulauki
Tos šviesios dienos,
Kada šypsosis lūpos,
Parausvės ir skruostai,
Nebus akyse sutemos…
Kad tu žinotum,
Kaip sunku sėdėt prie lovos,
Kai laša dar gyvybės lašas
Per siaurą vamzdelį
Tiesiai šiam į veną,
Lauki tos šviesos ruoželio,–
Nuimsi ir nebereikės daugiau,
Atsikels ir padėkos…
Kad tu žinotum,
Kaip ranka ir širdy dreba,
Iki kito karto, –
Tuo labiau…
Kiek sykių taip sėdėjau,
Atsimenu, žinau,
Tik šiandien nesakysiu
Tau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą